Naujausios XXI a. technologijos – Lietuvos ūkininkams
Terminai, prasidedantys žodeliu „nano“, nebestebina – nanotechnologijos iš mokslinių tyrinėjimų srities vis drąsiau žengia į kasdieninį mūsų gyvenimą, tapdamos plataus vartojimo produktu. Biotechnologijos ir nanotechnologijos proveržis jaučiamas ir žemės ūkyje – vis daugiau ūkininkų išbando ir pasitiki nanopreparatais, naujos kartos 21 a. produktais. Kaip pasakojo, „Nanoplant” sukūręs mokslininkas, S. Azizbekian, Baltarusijos agrarinės chemijos mokslininkai jau 20 metų domisi galimybe pritaikyti šią iš pirmo žvilgsnio neįtikėtiną technologiją augalų kokybei ir derlingumui didinti. „Pasaulinės tendencijos rodo, kad pastaruoju dešimtmečiu vyko tikra šios srities revoliucija, – sako S. Azizbekian, – pvz., JAV, kasmet nanotechnologijoms žemės ūkyje išleisdamos apie 1 mlrd. dolerių, gauna virš 20 mlrd. dolerių pelno“.
Pasak pašnekovo, buvo du keliai: arba stebėti spartų nanotechnologijų vystymąsi pasaulyje ir po to brangiai jas pirkti, arba imtis patiems jas kurti. Baltarusijos mokslininkams pavyko atrasti savą, originalią nanotrąšų technologiją, kuri konkuruoja pasauliniu mastu. Šių technologijų dėka atsiradusios naujos kartos mikrolelementinės trąšos „Nanoplant“ žengia pirmąjį rimtą žingsnį už Baltarusijos ribų – dėl glaudaus UAB „ECO-Vlit“ ir „Scandagros“ bendradarbiavimo jos pasiekiamos ir Lietuvos ūkininkams.
Trąšos apsaugo augalą ir spartina augimo procesą
Didžiausias „Nanoplant“ trąšų pranašumas – gebėjimas maksimaliai prasiskverbti pro augalo ląstelės membraną, kuri laisvai praleidžia į ląstelę tik baltymus ir riebalus, taip apsaugodama augalą nuo neigiamo išorinės aplinkos poveikio. Augalui būtinų mikroelementų itin mažos (mažiau nei 40 nm) nanodalelės patenka į ląstelės vidų ir jau po 1-2 val. dalyvauja sintezės procesuose, pagreitindamos biochemines reakcijas.
Pasak Baltarusijos mokslų akademijos atstovo, bet kokios gyvos būtybės, neišskiriant ir augalo, augimą sąlygoja biocheminių reakcijų, vykstančių organizme, greitis. Vieni universaliausių ir stipriausių augalų augimo stimuliatorių yra augalų ląstelėse sintetinami baltymai-fermentai, kurie reguliuoja visas biochemines reakcijas organizme, gali pakeisti jų greitį tūkstančius kartų. Tad šį procesą ir paspartina tiesiai į ląstelę patekusios mikroelementų nanodalelės, o augalas tokiu atveju išvengia šimtus kartų padidėjusio mikroelementų pertekliaus. Pašnekovas „Nanoplant“ veikimą lygina su automobiliu, kuris gali nuvažiuoti 100 km su dešimtimis kartų mažesniu kuro kiekiu, geriau veikia ir mažiau teršia. Baltarusijos ūkininkai, anot S. Azizbekiano, jau įsitikino, kad „Nanoplant“ ne tik didina derlingumą, bet ir pagerina derliaus kokybę.
Gero starto garantas
Jonavos rajono Čičinų apylinkėse 320 ha ūkininkaujantis Rimantas Kubiliūnas aprodė žieminių kviečių, rapsų ir žirnių laukus, kurie jau purkšti „Nanoplant“ preparatu arba ketinama jį naudoti. „Šios trąšos – kaip vaistai augalui, dera kartu su kitais preparatais, „nesipjauna“, – pasakoja ūkininkas. – Nors naudoju pirmą kartą, bet rapsuose pamatėme akivaizdų poveikį: ten, kur purkšta „Nanoplant“, augalai gerokai skyrėsi nuo tų, kurie šiomis trąšomis nebuvo tręšti … Tad teko taisyti padėtį dar kartą panaudojant nanopeparatą visam laukui“. Kolegos, anot R. Kubiliūno, „Nanoplant“ purškia daržoves, kad nitratai nesikauptų, tad jis tą poveikį tikisi su kviečiais išmėginti. „Pabandysiu dar kartą „Nanoplant“ – kad maksimaliai azotą į baltymą perkeltume“, – sako R. Kubiliūnas. Ūkininkas teigia eksperimentų nebijąs, o pabandyti verta kad ir ekonominiais sumetimais. Vos pora gramų pakėlus 1000 grūdų masę gaunamas apie 300 kg/ha derliaus priedas.
Ir skubi pagalba, ir ilgalaikis veikimas
Azizbekiano teigimu, „Nanoplant“ praverčia ir ekstremalių, augalams stresą keliančių situacijų atvejais, tarp jų – ir sausros. „Lauko bandymuose nustatėme, kad nanopreparatai yra universalūs, – sako jis, – jie gali atlikti ir „greitosios pagalbos“ funkciją, ir būti ilgalaikiai maitintojai. Jei augalas yra veikiamas streso (drėgmės trūkumas, netinkama temperatūra, sausra ar vėlai pasėta, apnuodijimas pesticidais ir kt.), nanopreparatai sugeba jį atgaivinti ir aprūpinti reikiamomis medžiagomis, o jei pasėliai turi visko, ko reikia, naujos kartos trąšos, pagreitindamos biochemines reakcijas, užtikrina stabiliai didesnį ir kokybišką derlių.“
„Baltarusijoje „Nanoplant“ plačiai paplitęs, – pasakoja S. Azizbekian. – Mūsų šalyje itin daug sodininkų, daržininkų mėgėjų , šių preparatų reikia ir puoselėjamoms vejoms prie oligarchų namų. Ypač mums dėkingi futbolininkai, nes nanopreparatais tręšta veja greičiau atsigauna…“
„Nanoplant“ poveikiu įsitikino ir Lietuvos mokslininkai
Antrus metus tyrimus su šiomis trąšomis atliekanti A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto instituto docentė dr. Asta Ramaškevičienė pasakojo apie naujos kartos produktą sužinojusi per parodą susitikusi su UAB „ECO-Vlit“ vadovu A. Pivoriūnu. „Buvo labai įdomu palyginti šių kiek kitaip pagamintų ir pristatomų trąšų, nei tos, su kuriomis iki šiol dirbau, privalumus ir skirtumus bei poveikį augalui, – sako dr. A. Ramaškevičienė. – Kol kas dirbu daugiausia su javais, tačiau universitetas turi tikslą ištirti tų trąšų poveikį ir daržovėms, ir kitiems augalams“.
Pernai su vasariniais kviečiais atlikti lauko bandymai pagal tokią schemą: tręšimas įprastine norma ir naudojant tik pusę jos bei purškiant augalus su „Nanoplant“. Naujos kartos produktu apdoroto lauko rezultatai, pasak A. Stulginskio universiteto mokslininkės, derlingumo atžvilgiu buvo tokie patys ar netgi geresni, nei naudojant visą trąšų normą. „Pirmieji bandymai su „Nanoplant“ parodė, kad šis produktas padeda geriau įsisavinti tas medžiagas, kurias duodame augalams, jas efektyviau panaudoti ir gerokai mažesniu kiekiu tręšti augalus, – teigia dr. A. Ramaškevičienė. – Tai įrodo, jog „Nanoplant“ mažina ne tik mikroelementų išeigą, bet ir kitus kaštus.“
Pasak mokslininkės, vegetaciniuose bandymuose buvo nustatyta, kad šios trąšos labai stipriai veikia augalo šaknų vystymąsi, padidina šaknų masę. „Tai paaiškina, kodėl sumažinus trąšų normą iki mikroskopinių dozių bei purškiant jas ant lapų, vis tiek gaunamas efektas, kaip ir įprastą normą panaudojus: augalų šaknys vystosi geriau, jų siurbiamasis plotas padidėja, pagerėja maisto medžiagų, esančių dirvožemyje, įsisavinimas, – pasakoja pašnekovė – Tyrimai su panašiais produktais irgi davė gerų rezultatų, tačiau „Nanoplant“ trąšų efektas yra akivaizdesnis, labiau apčiuopiamas. „Nanoplant“ yra jau išbaigtas produktas, o kitos trąšos, su kuriomis eksperimentuota, dar tobulinamos.“
Šiuo metu bandymai su „Nanoplant“ A. Stulginskio universitete pakartotinai atliekami su žieminiais kviečiais.