Druskų ir chelatų jonai, norėdami prasiskverbti į augalinę ląstelę, privalo įveikti apsauginę lipidinę membraną, laisvai praleidžiančią tik riebalinius ir baltyminius junginius. Padedamas specialių baltymų-nešėjų („taxi“), augaluose veikia jonų transportavimo per membraną mechanizmas. (1 pav.). Veikimo principas:
- „taxi“ iš ląstelės vidaus išvažiuoja į išorę,
- pasiima mikroelemento joną,
- grįžta atgal ir parsineša jį kartu.
Bet tokio transporto atsargos yra ribotos. Siekiant didesnio efekto, augalai apdorojami pertekliniu kiekiu mikroelementų, bet tik nedidelė jų dalis patenka į ląstelės vidų.
1 pav. Jonų transportavimo į ląstelės vidų schema (druskos ir chelatai)
Nanodalelės – tai netirpūs mikroelementų junginiai. Nanodalelių dydis (2 – 40 nm) yra mažesnis nei ląstelės porų, kanalų ar plazmodesmų (iki 50 nm). Apvalkalas leidžia joms laisvai skverbtis pro ląstelės membraną ir dalyvauti baltymų-fermentų sintezėje, reikalingoje visų augalų medžiagos apykaitos procesams greitinti (2 pav). Šioms dalelėms nereikalingas baltymas-nešėjas („taxi“). Dėl kelis šimtus kartų didesnio nanodalelių skvarbumo didelis efektyvumas pasiekiamas su žymiai mažesniu mikroelementų kiekiu. Šitaip taupoma augalo energija, kuri kitu atveju būtų panaudota jonų transportavimui, o dabar – skiriama vystymuisi. Biologinis polimero apvalkalas („taxi“) užtikrina mikroelementų dalelių patekimą į ląstelę, ilgalaikį poveikį bei žymiai sumažina toksiškumą (kaip žinome, praktiškai visi metalų mikroelementai yra sunkieji metalai). Patekęs į ląstelę apvalkalas palengva pradeda tirpti, o jame esantys jonai keliauja ten, kur jie yra reikalingi.
2 pav. Nanoplant nanodalelių transportavimo į ląstelės vidų schema